Каталог статей
Меню сайта


    Категории статей
    ПОСТМОДЕРНИЗМ [3]
    ЕВРОПЕЙСКОЕ ИСКУССТВО [9]
    АНТИЧНОСТЬ [3]
    МОДЕРНИЗМ [5]
    КЛАССИФИКАТОРЫ [2]


    Форма входа


    Поиск по статьям


    Друзья сайта



    Главная страница » Каталог статей » ЕВРОПЕЙСКОЕ ИСКУССТВО
    SECESIJA
    SECESIJA
     

    SECESIJA (vok. sezession < lot. secessio – atsiskyrimas, pasišalinimas) Austrijoje susiklostęs art nouveau variantas. 

     

     

    Formavosi veikiama austrų ir vokiečių simbolizmo. Secesijos raidai didžiausią įtaką padarė Vienos Secesiono ir Vienos dirbtuvių veikla. Krypties principus propagavo žurnalas „Ver Sacrum". Stilius vadinamas secesija pagal Vienos „Sezession" grupę.


    Olbrichas. Secesionas. Viena. 1897-98 m.

    19 a. pabaigoje įvairiose Europos vietose stengtasi išsivaduoti iš stilių maišaties, kuri pusę amžiaus vyravo architektūroje ir taikomojoje dailėje. Secesija buvo meninis judėjimas, siekęs sugrąžinti stiliaus vienovę architektūrai, vaizduojamajai ir taikomajai dailei, pramonės gaminiams, baldams, drabužiams.

    Secesijos stiliaus baldai

    Secesijos stiliaus interjeras. 
    "Paryžietiškas" kambarys

     

     


    Secesionas. Fasado fragmentas. Viena

    Europoje naujasis stilius įsitvirtino 1880 m. Kai kur jis išsilaikė dar ir po pirmojo pasaulinio karo. Įvairiose šalyse secesijos stilius vadinamas skirtingai: Vokietijoje – Jugendstil, Prancūzijoje – l’art nouveau, Didžiojoje Britanijoje – the Modern Style (modernu)


     


    Secesijos stilius buvo nukreiptas prieš eklektiką architektūroje ir dailėje, prieš miesčionišką realizmą ir akademizmą. Naujo stiliaus sukūrimo bandymai sėkmingesni architektūros, taikomosios dailės, knygų iliustravimo ir plakatinio meno srityse, mažiau sėkmingi – tapyboje ir skulptūroje. 

     

     Secesijos stiliaus interjeras. Briuselis


    Secesijos stiliaus šukos

    Secesijos stiliaus papuošalas

    Suteikdama naują pavidalą secesija reiškėsi stiklo dirbiniuose, o ypač papuošaluose. 

     

     

    Tiffany dirbtuvės stiklo gaminys

     


    Ikonografija, polinkiu į simboliką ir išraiškos priemonėmis secesija artima simbolizmui.

     

     

     

    O.Berdslis. Izolda. 1890 m.

    Tapyboje moderno stilius pasireiškė ypatingu formų grakštumu, ištįsusiomis figūromis, pabrėžtais kontūrais, tiksliais vienspalviais paviršiais. 


    A.Mucha. Metų laikai

     


    Banguotos, lanksčios, suktos, lakios linijos, plokščių, kontrastingų spalvų deriniai ir gausi ornamentika grąžino tapybai dekoratyvumą.


    G.Klimtas. Juditė II. 1909 m.

     

    Moderno tapyboje gilumos efektas ne toks reikšmingas. Visas vaizdas atrodo plokščias, o kartais primena aplikacijomis puoštą sieninį kilimą. 
    Pagrindinių secesijos atstovai – vokietis
    Maksas Klingeris, Francas fon Štiukas, čekas Alfonsas Mucha (Alfons Maria Mucha) ir austras Giustavas Klimtas (Gustav Klimt). 


     

    G.Klimtas. Bučinys

     

    Ornamentiniai laiptų turėklai. 1903 m.

     

    Tifany širma. 1900 m.

    Moderno stiliui būdingas išorinis dekoratyvumas. 
    Papuošimams naudojami augaliniai motyvai, tačiau taip stilizuoti, kad tiesiog sunku pažinti realų augalą. Pagrindinis vaidmuo tenka gražioms plaukiančioms linijoms, po vieną ar ištisom puokštėm dengiančioms paviršių. 

     

    Išlinkę stiebai, palinkę vainiklapiai, išsikeroję vandens augalai, irisai ir įvairiausios egzotiškos tropikų gėlės vaizduojamos tarsi vystančios.
    Neretai tarp augalinių motyvų įsiterpia gracingos moterų figūros, sparnuotos fėjos ir kitos būtybės, paukščiai. 
    Čia ypač svarbi linija – pagrindinė šio stiliaus išraiškos priemonė. 


    Dekoruota "B" raidė

     

     

    Secesijos stiliaus architektūriniai ornamentai

     

    Moderno formų švelnumas ir grakštumas paveikė ir skulptūrą, tačiau čia ypatingų aukštumų nepasiekta. 


    L.Agaton. Šokanti moteris. 1900 m.

     


    Kur kas didesnę įtaką modernas turėjo grafikai. Tai suprantama: juk abu jungia viena ypatybė – linijų žaismas. Ypač būdingų pavyzdžių galime atrasti knygų iliustracijose ir plakatuose. Vienas iš įdomiausių moderno grafikos meistrų – anglas Obris Berdslis (Aubrey Beardsley).

    O.Berdslis. Salomė



    O.Berdslis. Knygos viršelis.
    Autoriaus iliustracija

     

    Architektūroje secesijos stilius stengėsi atitikti praktinius poreikius, nors neretai tam trukdė secesijai būdingų puošmenų gausa. Pastatuose matome švelnių kontūrų išgaubtus stogus su vingiuotais kraštais. Išsišovusios į priekį arba įspraustos į vidų pastato dalys, įvairiaspalvės medžiagos, piliastrai vertikaliais grioveliais, reljefai ir įvairiausi įmantrūs fantastiniai ornamentai fasaduose sukurdavo šviesos ir tamsos žaismą. Prie to prisidėdavo dinamiškų linijų rėmais langai, žiemos sodus primenantys vestibiuliai. Pastatų vidų taip pat puošė ištįsę, grakštūs siluetai bei aptakios formos.


    Secesijos stiliaus pastatas. Briuselis


     

    Cauchie namas. 1905 m.

     

    Gyvenamasis namas Liucernoje

     

    Antonio Gaudi – ispanų (kataloniečių) architektas ir taikomosios dailės kūrėjas, secesijos ispaniškos krypties atstovas. Svarbią reikšmę jo kūryboje įgauna architektūrinė plastika, vingiuotomis, iš gamtos perimtomis formomis suteikianti Barselonai įmantrų akcentą. 

     

    Gaudi. Casa Mila. Barselona

    Gaudi. Gvelio parkas. Barselona

     

     

    Gaudi meistriškumo viršūnė – iki šiol neužbaigta Šv. Šeimos bažnyčia, jo statyta nuo 1883 m. iki mirties (1926 m.). Kiti žymūs Barselonoje esantys kūriniai: didelis gyvenamasis namas „Casa Mila” (1906 m.), bei Gvelio parko projektas ir statiniai (1900-14 m.).


    Gaudi. Šv. Šeimos bažnyčia. Barselona

    Категория: ЕВРОПЕЙСКОЕ ИСКУССТВО | Добавил: visaginart (2006-06-07)
    Просмотров: 1202 | Рейтинг: 0.0 |
    Комментарии
    Всего комментариев: 0
    Имя *:
    Email *:
    Код *: